„Kompiuterininkų dienų – 99" iškilmingas atidarymas. Kalba Lietuvos kompiuterininkų sąjungos pirmininkas dr. Alfredas OTAS, šalia VRSRM IID direktorius Renaldas GUDAUSKAS ir Birštono m. meras Antanas ZENKEVIČIUS.

Renginyje dalyvavo daugiau kaip 400 žmonių, atstovavusių beveik 200 įstaigų, firmų, organizacijų. Renginyje aktyviai dalyvavo daug svečių: Birštono miesto meras p. Antanas Zenkevičius, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos Informacijos ir informatikos departamento, žiniasklaidos atstovai, pasaulinių moksleivių informatikos olimpiadų dalyviai.

Renginio metu buvo perskaityta 90 pranešimų informatikos mokslo ir praktinio informatikos rezultatų panaudojimo, informatikos dėstymo pagrindinėse, vidurinėse ir aukštesniosiose mokyklose bei universitetuose, informacinės visuomenės kūrimo Lietuvoje temomis, pristatytos naujausios informacinės technologijos, aptartos įvairių lygių kompiuterininkų problemos, įvyko daugybė neformalių diskusijų ir draugiškų susitikimų.

Renginio pranešimai (deja, ne visi) bei kita informacinė medžiaga buvo atspausdinta dviejose knygose. Pirmojoje pateikiami recenzuoti konferencijų mokslo darbai. Tai pirmas LIKS bandymas išleisti leidinį, kurio medžiaga būtų pripažįstama rengiant disertacinius darbus. Antroji knyga yra tradicinės struktūros, kur pateikiama LIKS suvažiavimo medžiaga, praktiniai, metodiniai ir informaciniai pranešimai bei dokumentai.

"Kompiuterininkų dienas-99" rėmė asociacija IFOBALT, kitos įmonės bei institucijos: Matematikos ir informatikos institutas, Kauno technologijos universitetas, Informacinių technologijų institutas, IBM Lietuva, Baltic Amadeus, Sekasoft, OMNITEL, INFO-TEC, Elsis,

„Kompiuterininkų dienų – 99" dalyviai klausosi pranešimų.

Sintagma, No Magic, Ogmios&Optimus, Minčių sodas, Elnet, Skaitos kompiuterių servisas, Mikrotestas, Infostruktūra, Infovita, Strategic Staffing Solutions International. Leidiniai „Monitorius" ir „Respublika" nuolat informavo visuomenę apie renginį. Lietuvos kompiuterininkų sąjungos Taryba dėkinga visiems už paramą ir parodytą dėmesį.

Renginio metu vyko:

• šeštasis ataskaitinis-rinkiminis Lietuvos kompiuterininkų sąjungos suvažiavimas,
• ketvirtoji mokyklinės informatikos konferencija,
• devintoji mokslinė-praktinė kompiuterininkų konferencija,
• posėdžiai, skirti informacinių technologijų raidai bei Informacinės visuomenės kūrimui Lietuvoje,
• naujų informacinių technologijų seminaras,
• diskusija „Informacinė visuomenė Lietuvoje: keliai ir klystkeliai".

Lietuvos kompiuterininkų sąjungos suvažiavimas. Pirmininkauja Viktoras DAGYS, sekretoriauja Audronė LUPEIKIENĖ

Lietuvos kompiuterininkų sąjungos suvažiavimo delegatai (435 LIKS narius atstovavo 98 delegatai, renginio metu sąjungos gretas papildė 15 naujų narių, 11 iš jų dar neturi nė 25 m.) išklausė Tarybos pirmininko dr. Alfredo OTO bei Valdybos pirmininko Aido ŽANDARIO ataskaitą apie LIKS veiklos per ataskaitinį laikotarpį (1997 m. spalis – 1999 m. rugsėjis) rezultatus, Revizijos komisijos ataskaitą apie LIKS finansinę veiklą, aptarė tolimesnes veiklos gaires, dalyvavo diskusijoje.

Pasikeitus įstatymui, reglamentuojančiam visuomeninių organizacijų veiklą, tenka vėl keisti LIKS Statutą. Suvažiavime buvo aptarti ir patvirtinti būti Statuto pakeitimai, pavesta Tarybai atlikti galutinę pakeitimų redakciją ir sutvarkyti būtinus formalumus.

Atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvoje daug kalbant apie stojimą į europines organizacijas, stengiamasi kruopščiai vykdyti tų organizacijų nurodymus, bet užmirštama, kad tuose nurodymuose pagrindiniai reikalavimai valstybei yra dėl perėjimo prie bendros tvarkos ar standartų. Nacionaliniai šalies prioritetai yra kiekvienos valstybės vidaus reikalas ir jų nevalia pamiršti. Pabrėžta, kad Lietuvos kompiuterininkų sąjungai reikia daugiau kategoriškumo bei tam tikro agresyvumo, siekiant, kad informacinės visuomenės kūrimo procesas Lietuvoje iš esmės pagerėtų.

Ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad LIKS veikloje dalyvauja mažai jaunimo, kad Lietuvos valdžios struktūrose dar mažai kompiuterinį raštingumą įgyjusių žmonių.

Lietuvos kompiuterininkų sąjungos suvažiavimas. Kalba Ričardas ALIŠAUSKAS

Suvažiavime kalbėjo žmonės, įkūrę Lietuvos kompiuterininkų sąjungą, ilgiau ar trumpiau jai vadovavę, aktyviai dalyvavę ir dabar dalyvaujantys LIKS veikloje. Vienas iš LIKS kūrėjų, buvęs Valdybos pirmininkas Valdas MONKUS apbrėžė, kad, pasikeitus aplinkai, LIKS reikia peržiūrėti savo siekius, nes dabar jauni žmonės pasireikšti gali daug kur ir dalyvavimas LIKS veikloje nebėra vienas iš svarbesnių saviraiškos būdų. Todėl sunku turėti optimizmo, kad daug jaunų žmonių dalyvaus LIKS veikloje. O be jaunų žmonių dalyvavimo sunku tikėtis sėkmingos LIKS veiklos. Valdas MONKUS taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog LIKS sukurtos veiklos formos tapo pagrindu kai kurioms INFOBALT asociacijos veiklos formoms - INFOBALT parodai, jos metu vykstantiems seminarams, diskusijoms, koncertams. Tačiau INFOBALT renginys ir LIKS rengiamos "Kompiuterininkų dienos" kažkuria prasme dabar jau dubliuojasi, todėl reikia ieškoti, kaip suderinti jėgas, formas ir balsą, kad vietoj dviejų nelabai aktyvių organizacijų susikurtų viena aktyvi, o jų veikla būtų labiau girdima.

Vienas iš LIKS kūrėjų, pirmasis LIKS Valdybos pirmininkas Romualdas Krukauskas kalbėjo: „Prieš dešimt metų man teko įregistruoti Lietuvos kompiuterininkų sąjungą. Idėja įkurti tokią sąjungą su tokiais gražiais tikslais buvo labai graži ir galų gale buvo realizuota. Tada man atrodė, kad, jei idėja graži, visi prie jos puls, kaip bitės prie medaus. Siekiant tų tikslų buvo daugybė kitų gražių idėjų. Viena iš jų – „Lietuva 2000". Iš esmės tai buvo informacinės visuomenės kūrimo projektas, apie ką kitos valstybės pradėjo kalbėti tik po 5-6 metų. LIKS, kaip nė viena kita organizacija turėjo daug atstovų valstybės valdžioje. Tačiau idėjos, sudėtos į tą projektą Lietuvoje neprigijo. Taigi teiginys „prie geros idėjos visi puls, kaip bitės prie medaus" Lietuvoje nėra teisingas. Nebuvo ir nėra valdžios viršūnėje žmonių, kurie remtų tokias idėjas ir suteiktų joms aukščiausius prioritetus. Dabar visur yra apmirimas. O Lietuvos kompiuterininkų sąjunga atliko, atlieka ir atliks savo funkcijas. Manau, kad LIKS išliks dar ilgus metus."

Vienas iš LIKS steigėjų ir ilgamečių vadovų Ričardas Ališauskas silūlė aktyviau propaguoti LIKS idėjas, tikslus - tai galėtų padėti suaktyvinti Sąjungos veiklą. O siekiant pritraukti daugiau jaunimo, reikėtų jaunus žmones labiau remti, gal net fondą įkurti. Tik sunku tikėtis surinkti lėšas, nes skirtingai nuo kai kurių organizacijų, LIKS negauna jokios paramos iš valdžios.

Suvažiavimo metu buvo pagerbti jaunieji pasaulinių moksleivių informatikos olimpiadų dalyviai, renginio rėmėjai jiems įteikė vertingas dovanas. LIKS nariams, suskubusiems pateikti nuotraukas buvo iškilmingai įteikti naujieji LIKS nario bilietai, kurie, INFOBALT asociacijai maloniai sutikus, tarnaus ir kaip įėjimo bilietai į INFOBALT asociacijos rengiamas parodas.

Tarybos pirmininkas dr. Alfredas OTAS įteikia LIKS eksperto ir naują LIKS nario bilietus prof. Leonui SIMANAUSKUI

Pasaulinių moksleivių informatikos olimpiadų dalyviai Marius GEDMINAS, Justas KRANAUSKAS ir Remigijus STANIULIS.

Suvažiavime buvo išsakyta nemažai pastabų, pasiūlymų, kuriuos teks realizuoti naujai išrinktai Tarybai. Naujai išrinktos LIKS Tarybos, Revizijos komisijos, Ginčų sprendimo komisijos sudėtis ir pasiskirstymą pareigomis rasite LIKS interneto svetaitės puslapyje „LIKS vadovai".

Informatikos mokytojas ekspertas Albertas DINDA

Ketvirtojoje mokyklinės informatikos konferencijoje dalyvavo per šimtą žmonių – įvairių mokymo įstaigų pedagogai, mokslininkai bei kiti su švietimu susiję specialistai. Iš viso konferencijoje perskaityta per 30 pranešimų (18 iš jų autoriai mokytojai, 11 – universitetų bei mokslo institutų darbuotojai).

Pagrindinis šios konferencijos posėdis buvo skirtas privalomojo informatikos kurso (jis nuo 1999 m. rugsėjo nusileido į bendrojo lavinimo mokyklos IX–X klasę) dėstymo problemoms bei darbo su naujuoju V. Dagienės „Informatikos pradmenų" vadovėliu ypatumams. Šis posėdis baigėsi puikia diskusija, kurios metu mokytojai dalijosi patirtimi ir šauniai atsakė į savo kolegų keliamus klausimus.

Siauresnės tematikos pranešimai buvo skaitomi keturiose lygiagrečiai dirbusiose grupėse:

1) jaunesniojo amžiaus moksleivių informacinis ugdymas;
2) informatikos mokymo bendrojo lavinimo mokykloje metodinė patirtis;
3) informatikos dėstymo problemos universitetuose;
4) „Internetas" ir mokykla: kam, kaip ir kodėl?

Devintoji mokslinė-praktinė kompiuterininkų konferencija dirbo trijose sekcijose

1) Metodiniai informatikos aspektai,
2) Informatikos technologijos teoriniai aspektai,
3) Praktiniai informatikos technologijos taikymai.

Renginio dalyviai pertraukų tarp posėdžių metu

Prasmingai, kaip ir priklausė jubiliejinio renginio proga, susišaukė trijų plenarinių posėdžių tematika, kuriuose buvo pasidalinta mintimis tiek apie pirmuosius Lietuvos kompiuterizavimo žingsnius, tiek apie dabartines problemas.

Posėdyje „Informacinių technologijų raida Lietuvoje" prisiminimais apie tuometinius uždavinius, problemas, jų sprendimo būdus pasidalino žmonės, kūrę pirmąsias lietuviškas skaičiavimo mašinas (ESM), rašmenų atpažinimo automatus, informacines sistemas, standartus, diegę programinę įrangą. Tai – G.Grigas, A.Lipnickas, R.Našliūnas, A.Nemeikšis, E.Paulauskas, L.Simanauskas, A.Stulgis. Jų tuometinio entuziazmo, atkaklumo, darbštumo ir patriotinio požiūrio labai pasigendama sprendžiant dabartines Lietuvos kompiuterizavimo problemas - kuriant informacijos visuomenę Lietuvoje.

Apie Lietuvos kompiuterizavimo padėtį, pasiekimus ir problemas buvo kalbama dvejuose plenariniuose posėdžiuose:

• Informatika visuomenėje ir mokykloje,
• Informacinės visuomenės kūrimo problemos.

Informacinių technologijų seminare firmų, mokslo ir studijų tinklo LITNET atstovai supažindino su naujomis idėjomis ir požiūriais informacijos technologijų srityje, naujomis informacijos technologijomis, kurios jau pasiekė arba artimiausiu metu pasieks Lietuvą, naujomis firmų teikiamomis paslaugomis, produktais ir technika, pateikė informacijos apie kai kurių projektų įgyvendinimo rezultatus, pvz., kompiuterių sertifikavimą, ir naujus projektus, pvz., ESIS2 - Europos informacinės visuomenės registro kūrimas.

Diskusijos dalyviai: A.Kubilius, A.Raškinis, A.Sakalas, R.Gudauskas, A.Otas, R.Tamulevičius, G.Kuprevičius

Šiemetinio renginio naujovė - bendra diskusija "Informacinė visuomenė Lietuvoje: keliai ir klystkeliai", į kurią buvo kviečiami Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės bei kompiuterinės visuomenės atstovai. Gausiai susirinkę kompiuterininkai plojimais sutiko atvykusius į diskusiją Seimo vicepirmininką konservatorių A.Kubilių, krikščionį demokratą A.Raškinį, socialdemokratą A.Sakalą, Informacijos ir informatikos departamento direktorių R.Gudauską, Infobalt prezidentą R.Tamulevičių, kompozitorių G.Kuprevičių, LIKS Tarybos pirmininką A.Otą. Diskusiją vedė LIKS Tarybos narys R.Krukauskas. Diskusijos forma leido apžvelgti informacinės visuomenės kūrimą Lietuvoje, išryškino neretai gana skirtingą kompiuterininkų ir politikų požiūrį į situaciją bei Lietuvos problemų prioritetus. Liūdna buvo klausytis vieno iš pagrindinių valdančiosios partijos atstovo Seimo vicepirmininko A.Kubiliaus atsakymo į R.Krukausko, R.Tamulevičiaus, A.Oto pasisakymuose išreikštą susirūpinimą dėl nepekankamo valdžios žmonių rūpesčio Informacinės visuomenės Lietuvoje kūrimu, ko pasekoje šioje srytyje Lietuva jau atsilieka nuo kaimininių Baltijos bei Rytų Europos šalių: „Lietuva visada atsilikdavo nuo kitų šalių penkiais–dešimčia metų. Kodėl reikėtų rūpintis, kad neatsiliktų dabar?" Belieka spėlioti, ar visi valdžios vyrai mąsto taip pat. Ir nejučia kyla klausimas: ar reikia Lietuvai tokių vadovų, kurie planuoja jos atsilikimą?

Po diskusijos – nuotrauka prisiminimui

Be minėtų partijų, valdžios ir visuomenės atstovų išdėsčiusių savo požiūrius į informacinės visuomenės kūrimo Lietuvoje situaciją, diskusijoje dalyvavo ir „žmonės iš salės": klausinėjo politikų apie partijų nuostatas informacinės visuomenės Lietuvoje kūrimą, kompiuterinį raštingumą LR Seime, galimas Seimo narių pastangas keliant informatizavimo problemų prioritetą, kėlė principinius klausimus apie valdžios ir visuomenės glaudesnį ryšį („klausymą" ir „girdėjimą"), dėstė siūlymus. „Klausymo" ir „girdėjimo" problemą ryškiai pademonstravo p. A.Kubiliaus ir prof. M.Sapagovo dialogas. Po A.Kubiliaus pasisakyme išsakyto pageidavimo: „Jūs pasakykite, ką mes turime padaryti, - mes padarysime", prof. M.Sapagovas priminė, kad, kai buvo ruošiamasi naikinti tikrai reikalingą ir Lietuvos informatikos problemų sprendimą neblogai koordinavusią Ryšių ir informatikos ministeriją, didelė grupė (apie 70) aukšto lygio specialistų kreipėsi raštu į Prezidentą, Seimą ir Vyriausybę, aiškindami, kad tai – netikslinga, tačiau taip ir nebuvo išgirsti. Todėl prof. M.Sapagovas paklausė: „Kada Lietuvos valdžia išgirs ir klausys proto balso?". P. A.Kubiliaus atsakymas – nuoširdus, trumpas, aiškus: „Kai protas ateis į valdžią!" – sukėlė salėje vienareikšmišką reakciją – liūdną pašaipų juoką.

Maestro Giedrius KUPREVIČIUS koncerto metu

Jau antrą kartą „Kompiuterininkų dienų" dalyvius savo kūryba pradžiugino kompozitorius bei atlikėjas maestro Giedrius Kuprevičius, jam talkino animatorius Egidijus Vaškevičius. Koncerto „Garsas ir vaizdas" metu maestro Giedrius Kuprevičius aiškino, kaip kuriama elektroninė muzika, iš kur ir kaip ieškoma pradinės medžiagos, kokį vaidmenį vaidina kompiuteris muzikos kūrime ir realizavime, suteikė galimybę klausytojams tarsi dalyvauti kūrybos procese. Koncerto metu skambėjo kūriniai, sukurti ne tik M.K.Čiurlionio, J.S.Bacho, Afrikos tautų muzikos fragmetų pagrindu, bet ir tokių garsų, kaip banginių poravimosi metu skleidžiami garsai, pagrindu.

M.K.Čiurlionis koncerte buvo atstovaujamas ne tik jo muzikos fragmentų pagrindu sukurta elektronine muzika, bet ir animatoriaus Egidijaus Vaškevičiaus sukurtais „judančiais" M.K.Čiurlionio paveikslais. Koncerto metu maestro Giedrius Kuprevičius pademonstravo ne tik kompozitoriaus ir atlikėjo talentą, bet ir neeilinius artistinius sugebėjimus.

Renginio dalyviai menininkams atsidėkojo gėlėmis ir gausiais nuoširdžiais plojimais.

Dalyvės iš Šiaulių prie paminklo Didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Vytautui

Taigi, renginyje „Kompiuterininkų dienos - 99" buvo aptarta daugybė aktualių klausimų. Pagrindiniai – informacinės visuomenės kūrimas Lietuvoje, informatikos, kaip labai svarbios mokslo ir strateginės ūkio šakos, propagavimas, visuomenės kompiuterinis švietimas, mokyklų kompiuterizavimas, tarptautinius standartus atitinkančių ir visose šalyse pripažįstamų sertifikatų įteisinimas Lietuvoje – European Computer Driving Licence (ECDL) programos vykdymas.

ECDL – tai Europos informatikos profesionalų sąjungos tarybos CEPIS (The Council of European Professional Informatics Societies) pagrindinė iniciatyva - pasiekti, kad kompiuterinio raštingumo sertifikatas, išduotas vienoje šalyje, galiotų visoje Europoje. Yra numatyti bendri visai Europai kompiuterinio raštingumo egzaminų reikalavimai - laikomi teoriniai ir praktiniai egzaminai pagal kompiuterinio raštingumo modulius. Taip siekiama suvienodinti kompiuterinio raštingumo sąvoką šalyje ir gal ateityje bus pasiekta, kad toks kompiuterinio raštingumo patvirtinimas bus būtinas atestuojant valstybės tarnautojus, mokytojus, dėstytojus.

Organizatoriai tikisi, kad renginys yra naudingas dalykine prasme - pasidalinta mintimis, idėjomis, aptarti būdai sunkumams įveikti.

Ne mažiau naudingas ir, tikriausiai, malonus buvo renginio dalyvių neformalus bendravimas. Nors renginio programa buvo gana įtempta, posėdžiai sekė vienas kitą beveik be pertraukų, kartais keliose patalpose vienu metu, pranešimai buvo įdomūs, todėl dauguma dalyvių nenorėjo jų praleisti.

Neformalaus bendravimo akimirkos

Renginio organizatoriai ir jų talkininkai pavargę, bet patenkinti – „Kompiuterininkų dienos - 99" praėjo sklandžiai

Tačiau dalyviai rasdavo laiko ne tik klausytis protingų kalbų, bet ir susipažinti su Birštonu, nors trumpai pasėdėti prie Nemuno, pakvėpuoti grynu Birštono oru. Renginio organizatoriai pasirūpino, kad po posėdžių dalyviai galėtų atsipalaiduoti, susitikti tiek draugus, tiek „reikalingus žmones", su jais pabendrauti prie alaus bokalo ar vyno taurės. Tikimės, kad ir ši renginio dalis taip pat įsiminė ilgam.

Yra šimtas priežasčių nevažiuoti į Birštoną - darbas, šeima, bulviakasis, neapmokamos komandiruotės ir „sausra" nuosavoj piniginėj, blogas oras ir nuotaika, daugybė objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Ir yra tik viena priežastis važiuoti - noras sužinoti, kaip ir kuo gyvena Lietuvos kompiuterininkai. Juk tik čia operatyviausiai, kaip sakoma - „iš pirmų lūpų", gali sužinoti, kokia yra oficiali ir alternatyvi nuomonė apie šalyje vykstančius procesus, pateikti savo ar atstovaujamos firmos sprendimus. Čia visada gali susitikti savo bendraminčius, senus pažįstamus, su kuriais pabendravus, pasisėmus naujų idėjų dažnai tampa lengviau grįžti prie kasdienių darbų ir problemų. Todėl tikimės, kad renginyje „Kompiuterininkų dienos - 2001" dalyvaus dar daugiau žmonių.

Ataskaitą parengė
LIKS ats. sekretorė Vilma Dragūnienė